Ajurveda – senovinė Indijos medicina – moko, kad maistas yra vienas iš pagrindinių sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinių. Šis mokslas pabrėžia, kad kiekvienas maisto produktas turi energiją (prana) ir poveikį mūsų kūnui, protui bei dvasiai. Mėsa, žuvis ir jūros gėrybės Ajurvedoje nėra kategoriškai draudžiamos, tačiau jų vartojimas turi būti individualizuotas pagal došų tipus – Vata, Pitta ir Kapha.

Maisto pasirinkimas pagal došą

Vata doša

Vatai būdingas sausumas, šaltis ir neramumas. Mėsa (ypač raudona – ėriena, jautiena) gali padėti atkurti jėgas, sušildyti kūną ir subalansuoti energiją. Tačiau svarbu, kad ji būtų troškinta ar virta, o ne kepta ar aštri, kad neapsunkintų virškinimo.

Pitta doša

Pitai – karšta, aštri ir intensyvi prigimtis. Raudona mėsa gali sustiprinti ugnį ir sukelti uždegimus. Pitta tipo žmonėms rekomenduojama rinktis lengvesnius gyvūninius produktus, kaip žuvis ar balta mėsa, ir ją vartoti su vėsinančiais prieskoniais – kalendra, pankoliu, mėtomis.

Kapha doša

Kapha – sunki, lėta ir drėgna. Mėsa jai dažnai per sunki, todėl geriau rinktis vegetarinį racioną. Jei vis dėlto pasirenkama mėsa, turėtų būti labai saikingai vartojama, derinant ją su prieskoniais, gerinančiais virškinimą (imbieras, pipirai, ciberžolė).

Mėsa ir ligos: kada padeda, o kada kenkia?

  • Virškinimo problemos – sergant gastritu, opomis, refliuksu, mėsa gali pabloginti būklę. Ajurveda tokiu atveju rekomenduoja augalinę, švelnią mitybą.

  • Išsekimas, mažakraujystė – Vata žmonėms arba fiziškai išsekusiems individams kokybiška mėsa gali padėti atstatyti jėgas.

  • Pitta tipo ligos – mėsos reikia vengti, nes ji gali stiprinti uždegiminius procesus.

Mityba kasdien: ar mėsa būtina?

Ajurvedoje nėra universalaus atsakymo – svarbiausia yra saikas ir sąmoningumas. Mėsa gali būti naudinga tam tikrose situacijose, bet kasdien vartoti jos nerekomenduojama. Pagrindinis mitybos tikslas – palaikyti došų pusiausvyrą ir stiprinti virškinimo ugnį (agni).

Bhagavad Gita ir maisto energetika

Bhagavad Gita moko apie maisto poveikį žmogaus sąmonei. Maistas skirstomas į tris rūšis:

  • Satvinis – tyras, gaivus, šviesus (daržovės, vaisiai, grūdai) – skatina dvasinį augimą.

  • Radžasinis – aštrus, stimuliuojantis (mėsa, česnakas, kava) – skatina aistrą ir nerimą.

  • Tamasinis – sunkus, nešviežias (perdirbti produktai) – skatina mieguistumą, inertiškumą.

Mėsa dažnai laikoma radžasine arba tamasine – todėl nepageidaujama dvasinėse praktikose, tačiau toleruojama kovotojams (kaštrijams), kurie turi fiziškai aktyvų gyvenimo būdą.

Išvada

Ajurveda moko, kad maistas – tai vaistas. Mėsos, žuvies ir jūros gėrybių vartojimas gali būti naudingas, tačiau tik tuo atveju, jei jis atitinka jūsų došą, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Mėsa neturėtų būti pagrindinis maisto šaltinis, o tik priemonė, padedanti atkurti pusiausvyrą tam tikrose situacijose. Sąmoningas pasirinkimas – tai kelias į ilgaamžiškumą, sveikatą ir vidinę ramybę.