Kaip keletu sakinių galima apibūdinti, kas yra ajurveda?

Ajurveda yra senovės Indijos medicinos sistema, ji taip pat vadinama bet kurios medicinos motina, nes ji turėjo didelę įtaką tiek Europos, tiek arabų, tiek kinų medicinai. Pavadinimas sudarytas iš dviejų senovės indų kalbos žodžių sanskrito kalba „ayu“ (gyvenimas) ir „veda“ (žinios). Gyvenimo pažinimas yra holistinė gydymo sistema, kuri vieningai žiūri į kūną, dvasią ir sielą. Įvairios procedūros padeda atkurti šią vienybę, subalansuoti žmogų ir suaktyvinti jo savigydos galias.

Ajurveda nėra atsvara šiuolaikinei medicinai, ji ją kaip tik praturtina ir papildo. Seniausia sveikatos doktrina šiandien yra dar labiau aktuali nei bet kada anksčiau. Dėl smarkiai išaugusių sveikatos priežiūros išlaidų reikia veiksmingos ligų prevencijos, o padidėjusiam lėtinių ligų skaičiui reikia švelnaus ir veiksmingo gydymo. Ajurveda parodė įtikinamus rezultatus gydant ypač lėtines ligas. Sekdami šia sistema jūs, kaip pacientas, vaidinate aktyvų vaidmenį. Ajurvedos gydymo metu jūs sužinote, kaip švelniai, natūraliai derinti sveiką gyvenimo būdą ir užkirsti kelią ligoms.

Labai trumpai apibendrinant: ajurveda skirsto žmones pagal jų prigimtinę kūno konstituciją, tai būtų iš prigimties liekni, iš prigimties sportiško sudėjimo bei iš prigimties stambesni ir linkę į viršsvorį žmonės. Ajurveda į kiekvieną žmogų žiūri individualiai, tačiau yra ir bendri šiems tipams tinkami patarimai bei rekomendacijos.

Kokią reikšmę ajurvedos moksle užima mityba? Kokia apimtimi, pasak ajurvedos, mityba yra reikšminga žmogaus sveikatai?

Pagrindinė mitybos patarlė ajurvedoje: „Kas vienam maistas, kitam - nuodas“. Mityba ajurvedoje užima ženklią vietą. Tiek ligų prevencijai, tiek gydyme. Ajurveda remiasi penkių elementų teorija: ugnis, žemė, eteris (gal labiau suprantamas būtų dalinai kaip vakumas), vanduo ir oras. Taip pat sakoma, kad visa Visata ir kiekviena būtybė bei daiktas yra sudaryti iš šių elementų, tik skirtingais santykiais. Todėl ir jau minėti žmonių kūno tipai atitinkamai sudaryti iš skirtingo šių elementų santykio ir valgyti šie žmonės turėtų vėl tokį maistą (kuris taip pat sudarytas iš šių elementų), kad atitinkamai neišbalansuotų šio savo turimo santykio. Žmogus neturėtų valgyti daug maisto, kuris atitinka jo kūno konstituciją, nes taip jis išbalansuos ją. Tarkim liekni žmonės neturi valgyti daug oro elemento turinčio maisto: pavyzdžiui žalių vaisių ir daržovių, todėl žaliavalgystė jiems bus peilis, nes padidins oro elementą kūne, kurio jie ir taip turi pakankamai daug.

Dar viena lygiagreti ajurvedinės mitybos teorija remiasi 6 skonių subalansavimu: tai kartus, sūrus, rūgštus, saldus, aštrus ir gaižus (sutraukiantis). Sakoma, kad žmogus dienos eigoje, o dar idealiau kiekvieno valgymo metu, turėtų iš maisto gauti visų šių skonių. Kiekvienas skonis turi ir savo gydomąsias savybes ir gali padėti gydyti kai kurias ligas. Dauguma vaistinių augalų dažniausiai yra kartaus ar kartais sutraukiančio skonio, jie niekada beveik nebūna saldūs.

Na ir trečioji teorija, kuri taip pat neatskiriama nuo kasdienės mitybos, tai atsižvelgiama į maisto poveikį žmogaus sąmonei, nes sąmonės lygis turi įtakos ligų atsiradimui. Visi produktai yra skirstomi į 3 kategorijas: sattva (gerumas, dorybė), radžas (aistra) ir tamas (neišmanymas).

Tamasiniai produktai yra gyvūnų ir paukštienos mėsa, žuvis, kiaušiniai, svogūnai, česnakai, alkoholis ir daugybė kitų produktų. Tokių produktų valgymas sukelia agresiją, depresiją ir stresą. Visa tai neigiamai veikia mūsų sveikatą.

Radžasiniai produktai yra tam tikros rūšies ankštiniai augalai, grybai, pieno produktai, cukrus, juodoji arbata, kava, produktai, kurių sudėtyje yra acto, konservuoti produktai, druska, baklažanai, raudoni obuoliai, avokadai, apelsinai, citrinos, ridikai, alyvuogės, žemės riešutai, pistacijos, pipirų ir kitų produktų. Šie maisto produktai skatina virškinimą, tačiau skatina agresiją, savanaudiškumą, pasididžiavimą ir aistrą. Tačiau jų pridėjimas nedideliais kiekiais į pagrindinį maistą gali praturtinti skonį, todėl būtina šiek tiek aistros tam tikroje veikloje.

Dorybingi arba satviniai produktai apima beveik visų rūšių vaisius ir daržoves, ghi sviestą, didelę dalį ankštinių ir riešutų, pieno produktus, medų, šalto spaudimo augalinius aliejus ir uogas. Satvinis maistas padeda išlaikyti ramią savijautą, išlikti ramioje būsenoje, o tai teigiamai veikia visus žmogaus gyvenimo aspektus, įskaitant jo sveikatą.

Koks maistas yra tinkamas? Koks netinkamas? Kodėl? Kokie gėrimai yra tinkami ar netinkami? Ar tikrai ajurvedinei mitybai nnetinka grybai, svogūnai, česnakai, mėsa? 

Tai gana ilga ir nesusidūrusiam su ajurvedos pagrindiniais principais gal kiek paini tema, nors iš tiesų nėra tokia neįveikiama kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tad pamėginkime viską apibendrinti.

Kiekvienas jau minėtas kūno konstitucijos tipas susijęs ir su ajurvedinėmis došomis: Vata, Pita ir Kapha. Došos savybės stipriai veikia atitinkamus kūno tipus. Asmuo, kuriame dominuoja Vata doša (minėti liekni žmonės dažniausiai), labiausiai parodys Vata savybes, kaip ir Kapha tipą („sunkių kaulų“, viršsvorio turintį) bus galima atpažinti iš išorinių Kapha došos apraiškų, o Pita tipą akimirksniu nustatysime pagal jam būdingas Pita savybes. Senoviniai ajurvediniai raštai kiekvienai rūšiai priskyrė savitas savybes.

Vata doša yra kaip vėjas, ji yra sausa, šalta, lengva, mobili, permaininga ir šiurkšti. Vata apibūdina sutraukiantys, kartūs ir aštrūs skoniai, būdingi eterio ir oro elementams. Jai rekomenduojamas šiltas, maistingas, minkštas ir lengvai virškinamas maistas. Vata atstovas pirmenybę turėtų teikti sūriam, rūgščiam ir saldžiam skoniui, taip pat maistui, kuris suteikia ramybės ir pasitenkinimo. Iš produktų rekomenduojama riboti: žalius kopūstus, pomidorus, baklažanus, paprikas, grybus, žalias lapines daržoves, neprinokusius vaisius ir džiovintus vaisius, karčius ir sutraukiančius prieskonius bei išties dar daugybę kitų produktų.

Pita doša yra kaip ugnis (turinti ir kiek vandens), ji yra riebi, karšta, lengva, intensyvi, aštri ir skysta. Pita susideda iš rūgštaus, sūraus ir aštraus skonių, paveldėtų iš ugnies elemento, todėl jai reikia šalto ar kambario temperatūros maisto. Šios došos atstovų virškinimas geras, tačiau nereikėtų persivalgyti ir per daug naudoti sūraus, rūgštaus ar saldaus maisto. Geriausia Pita tipui mityba yra vegetarizmas.

Kapha doša yra kaip vanduo ir žemė; ji yra riebi, tanki, vėsi, sunki ir vienodai stabili. Ji turi saldų, rūgštų ir sūrų skonį - žemės ir vandens elementų skonį. Jai tiks šilta, lengva ir sausa dieta. Šio tipo žmonėms reikia vengti šalto, riebaus ir cukraus turinčio maisto, kuris skatina Kapha vystymąsi. Geriausia šio tipo žmonių mityba yra apskritai sumažinti suvartojamo maisto kiekį - tiek maisto kiekį, tiek dažnumą. Kapha pirmenybę turėtų būti teikti lengviems pusryčiams ir vakarienei, šviežioms daržovėms ir vaisiams, lengvai virtam ar keptam maistui.

Ajurveda laikosi pusiausvyros principo, todėl savo racione turime sumažinti maisto produktų, kurių savybės panašios į mūsų kūno tipą. Pavyzdžiui, jei žmonės, turintys Vatos konstituciją, valgo sausą, atšaldytą, šiurkštų ir kartų maistą, tada Vata doša tikrai išsibalansuos. Jei žmonės, turintys Pita konstituciją, valgo karštą, gausiai prieskonių turintį ir rūgštų maistą, Pita doša labai padidės. Natūralu, kad žmonės, turintys Kapha konstituciją, taps labai mieguisti ir inertiški, jei valgys neribotą kiekį saldaus, rūgštaus ir sūraus maisto.

Jei norime išlikti sveiki, rinkdamiesi maistą pagal Ajurvedos principus, turime vadovautis tokia taisykle: valgykime maistą, turinti energetines savybes, kurios skiriasi nuo jūsų pagrindinės energijos rūšies (došos, kūno tipo) savybių.

Ajurveda neturi nei vieno produkto, kuris būtų bent kuriam nors žmogui visiškai netinkamas. Nėra nei vieno ir draudžiamo valgyti produkto. Kaip jau išvardinau, svarbu atsižvelgti į savo došą bei kūno tipą ir maisto savybes, kurias jau taip pat dalinai aptarėme. Todėl mėsa, alkoholis yra priskiriami prie vengtinų produktų tik dėl savo turimų savybių (skonis, poveikis sąmonei, elementai). Pavyzdžiui Pita došą alkoholis lengvai užkaitins dar labiau ir tai virs kokiu nors pykčio protrūkiu, o Kapha došą, riebus sunkiai virškinamas mėsos kepsnys nuvarys miegoti ir žmoguje kaupsis pertekliniai riebalai. Kaip ir minėtos neapdorotos daržovės dideliu kiekiu sukels Vata tipo žmogui atitinkamus negalavimus.

Atitinkamai grybai, česnakai ir svogūnai nėra draudžiami. Tai labiau susiję dažnai su indiška religija, kurią kartais jos pasekėjai supina su ajurveda, nes ji nors ir medicinos sistema, daug dėmesio skiria ir žmogaus sąmonei, dvasinei pusiausvyrai bei kitiems panašiems dalykams. Bet grybai taip pat yra tamasinio maisto atstovai (auga po velėna, tamsoje), o česnakas su svogūnu yra radžasiniai ir gana aštrūs produktai, todėl jie vėl netinkami naudoti tik dideliais kiekiais ir labiau Pita tipui, o kiti žmonės po truputėlį, ypač kaip vaistą (nes svogūnas su česnaku ir taip dažnai naudojami kaip vaistas dėl savo savybių) gali naudoti.

Todėl turime rinktis pagal save ir nereikia sakyti, kad aš negaliu vieno ar kito produkto valgyti. Nuo vieno suvalgyto produkto per savaitę, tikrai nieko neatsitiks, svarbu, kad mums netinkamo maisto dalis nebūtų pagrindinė mūsų mityboje.

Ajurveda ne itin skirsto maistą į pirmus ar antrus bei trečius patiekalus. Valgant reikėtų laikytis šių ajurvedos taisyklių: pačioje pradžioje valgykite kietą maistą, viduryje valgykite minkštą maistą, o valgymo pabaigoje valgykite skystą maistą. Skoniai turėtų patekti į žmogaus organizmą tokia tvarka: pradėkite nuo sūraus ir rūgštaus, pereikite prie aštraus, paskui kartaus ir sutraukiančio, o užbaikite saldžiu skoniu (tai nebūtinai desertai, kaip mes esame įpratę).

Reikia suprasti, kad tai tik vadovas, kelrodė žvaigždė arba, jei jums patinka, priemonė, padedanti pagerinti fizinę sveikatą ir dvasinį dosnumą. Ajurvedos mokymo esmė yra ta, kad jūs pats turite sudaryti savo meniu, atitinkantį jūsų individualios konstitucijos tipą.

Kaip ajurvedinis maistas turi būti gaminamas, laikomas, kokių taisyklių laikomasi? Kokių virtuvės reikmenų reikia norint pasigaminti ajurvedinio maisto?

Ajurvedinio maisto gamyba nėra kažkaip labai išskirtinė. Svarbiausios taisyklės, tai be abejo higiena ir švara, sakoma, kad net pageidautina pilnai nusiprausti prieš gaminant maistą, o taip pat ir gaminančio žmogaus nuotaika, nusistatymas, jis turi su geromis mintimis ir energija gaminti maistą, nes nors čia ir tokie labai subtilūs ir gal ne visiems suprantami dalykai, tačiau sakoma, kad gaminantis žmogus savo mintis, nuotaiką, energiją perduoda į maistą, o toliau ji pereina valgančiam. Todėl valgyti viešojo maitinimo įstaigose yra kiek nesaugu: nors maistas ir higiena bus idealūs, mes nežinome kokių vidinių rūpesčių turi virėjas ar kokia jo nuotaika. O ajurvedoje laikoma, kad tai taip pat ženkliai įtakoja maisto energinę kokybę bei kaip jis atsilieps mūsų kūnui ir bus virškinamas.

Virtuvės įrankiai yra visiškai įprastiniai ir tikrai tinkami tie, kurie yra kiekvienuose namuose. Vienas niuansas, kad laikoma, jog ant natūralios ugnies pagamintas maistas turi geriausias savybes, nes tai susiję su ugnies elementu, kuris skatina ir mūsų gerą virškinimą. Tad esant galimybei galėtume rinktis gaminti maistą nuosavame kieme esančioje krosnyje, viryklėje ar griliuje. Dujos taip pat dega, todėl taip pat maistas gaminamas ant ugnies, nors ir mažiau natūralios. Na ir jau visai mažiausiai tikęs, bet deja šiais laikais populiariausias būdas gaminti yra elektrinės viryklės, nes čia tiesiogiai ugnies elementas nedalyvauja. Žinoma, tai vis dar geresnis būdas gaminti maistą nei tarkim mikrobangų krosnelė.

Kada/kiek kartų per dieną ir kiek valgyti? Kada/kiek kartų per dieną ir kiek gerti?

Čia ir vėl atsiremiame į kūno tipus bei došas. O taip pat dar reiktų atsižvelgti ir išvis į kiekvieno žmogaus darbą, būklę, būseną ir t.t. Bet jei apibendrinant pagal tipus ir došas, tai Vata tipo žmonės turėtų valgyti 4-5 kartus, t.y. 3 kartai ir 1-2 užkandžiai, Pita tipo atstovai galėtį valgyti 3 kartus, na o Kaphai pakaktų 1-2 kartų per dieną (kad ir kaip jie sakytų, kad badauja ir tiek jiems nepakaks).

Bendrai pusryčiai turėtų būti pakankamai lengvi, o Kapha juos gali ir praleisti. Juos reiktų valgyti 7-9 val. Pietūs yra pagrindinis dienos valgymas, valgomas maždaug vidudienį ir čia turėtų valgyti visų tipų žmonės, tai gausiausias ir beveik 2/3 viso dienos raciono sudarantis valgymas, nes tada virškinimas yra stipriausias.

Vakarienei vėl turėtų būti lengvesnis maistas, troškintos daržovės ir panašiai. Ji turėtų būti apie 3 valandas prie miegą, t.y. 18-19 val. Jei prieš miegą žmogus jaučia alkio jausmą, tada gali išgerti nedidelę stiklinę šilto pieno, į kurį galite įdėti šiek tiek imbiero, ciberžolės ir kitų prieskonių. Ajurvedoje tai vadinama „auksiniu pienu“ ir jis rekomenduojamas dažnai prieš miegą.

Ajurvedoje atsižvelgiama ne tik į suvartojamo maisto kiekį, valgymo laiką ir į tai, kaip jis turėtų būti suvartotas. Ajurveda rekomenduoja atidžiai klausytis savo kūno, sėstis prie stalo tik tada, kai jaučiamas alkis ir nepersivalgyti. Taip pat sakoma, kad valgymas turėtų tapti meditacija žmogui, kuris turėtų žinoti apie visą organizmo prisotinimo procesą, taip pat mėgautis skoniais valgant. Tada maistas bus geriau įsisavinamas.

Per kartą žmogus turėtų suvalgyti ne daugiau nei telpa į jo rieškučias (sudėjus kartu sulenktus du delnus). Maždaug toks yra mūsų skrandžio dydis, o taip pat sakoma, kad reikia 2/3 skrandžio užpildyti kietu maistu, 1/3 – skystu maistu, skysčiais ir paskutinį trečdalį skrandžio reikėtų palikti tuščią, tam, kad jame liktų oras ir virškinimo procesas vyktų sklandžiai.

Gerti reikėtų taip pat atsižvelgiant į kūno svorį, konstituciją ir došą. Čia praktiškai tinka ir dabartinės dietologų rekomendacijos, sakančios, kad vienam kūno kilogramui reikia apie 30ml vandens. Bet taip pat atminkime, kad Vata yra sausiausia, tai jai reikia skysčių tikrai nemažai, o Kapha došoje vandens elemento yra perteklius, todėl piktnaudžiauti juo jau nereikėtų.

Kaip keisti mitybą susirgus? Ar yra konkrečių maisto produktų bei patiekalų, kuriuos reikėtų vartoti susirgus, pavyzdžiui, peršalus, kenčiant nuo nuovargio, galvos skausmų, sutrikus skrandžio veiklai ir pan.?

Čia kiek gilesnė tema, ir išvardinti simptomai ar negalavimai gydomi ne tik maistu, bet gal net labiau prieskonių ar net ir specialių žolelių pagalba. Kiekvienas prieskonis ajurvedoje sako gali gydyti tam tikrus negalavimus, pats vienas arba sąveikoje su keliais kitais. Bet žinoma yra rekomendacijos ir net įvairūs prieskonių bei žolelių receptai.

Pvz. Peršalus rekomenduojama valgyti lengvą maistą. Tinka kitčiari (mung pupuolių ir ryžių troškinys), daržovių sriubos, būtinai pagardinti aštresniais, šildančiais prieskoniais – juodieji pipirai, gvazdikėliai, čili, cinamonas, imbieras. Gerti prieskonines arbatas.

Aromatingos arbatos imunitetui stiprinti receptas: 20-30 g. šviežio imbiero, 6 gvazdikėliai, 6-8 juodųjų pipirų žirniukai, 4-5 žaliojo kardamono ankštys. Užvirti 1 l vandens, sudėti prieskonius, pavirti 1 min. ir palaikyti 30 min.

Skaudant gerklei galima pagaminti skanų vaistą: 1 a.š. malto cinamono, 1 v.š. skysto medaus. Sumaišyti ir laižyti nuo šaukšto.

Atsistatant po ligos, tinka vartoti ožragių sėklų arbatą.

Sutrikus virškinimui ajurvedoje rekomenduojama gerti prieskonines virškinimą skatinančiais arbatas bei gardinti maistą prieskoniais: kuminais, kalendra, kmynais, pankoliu, juodaisiais pipirais, imbieru.

Arbatos, gerinančios virškinimą receptas: 2-3 v.š. kmynų arba kumino sėklų užpilti karštu vandeniu (200 ml) ir pavirti 2-3 minutes. Gerti 2-3 stiklines per dieną. Efektyvumui padidinti galima papildomai įdėti 1-2 gvazdikėlius, žiupsnį juodųjų pipirų arba imbiero.

Arba: 1 a.š. kalendros sėklų, 1 a.š. pankolio sėklų, 1 a.š. kumino sėklų. Užpilti 1 l verdančio vandens ir palaikyti 10-15 min.

Tokias arbatas galima gerti ir valgio metu.

Sergant diabetu, tinka vartoti cinamoną bei ožragės sėklas.

Ką ajurveda sako apie pasnikavimą?

Pasninkavimas ajurvedoje dalinai yra priimtinas, tik jokiu būdu ne ilgalaikis, kaip dabar kartais madinga. Sakoma, kad Vata tipo žmonės gali pasninkauti tik ne sausai, t.y. gerdami vandenį ir ne ilgiau nei vieną dieną. Pita tipo žmonės gali sau leisti ir sausą pasninką 1-2 dienas ar 2-3 dienų pasninką gerdami vandenį, na o Kapha atstovai galėtų ištverti ir ilgesnį, iki savaitės trunkantį pasninkavimą.

Ajurvedoje priimtina pasninkauti kartą per savaitę, pilnai ar dalinai pasidarant kaip ir iškrovos dienas. Kai kurie tai pririša prie pasninkavimo pagal Mėnulio fazes, du kartus per mėnesį vykstančio Ekadašio, bet tinka bet koks žmogui priimtinas pasirinkimas.

Apskritai ilgalaikis, ilgesnis nei išvardinau pasninkavimas ajurvedoje yra nepriimtinas. Vienas mano mokytojų, ajurvedos gydytojas pasakojo, kad turėjo pacientą, kuris nusprendė pasninkauti 30 dienų, bet su šio gydytojo priežiūra. Po 30-ies dienų gydytojas jam rekomendavo nutraukti pasninką, tačiau šis, pagautas euforijos dėl pagerėjusios savo savijautos, nepaklausė ir pratęsė pasninką iki 45 dienų. To pasekoje jo virškinimas visiškai sustojo, ajurvedoje sakoma, kad užgeso virškinimo ugnis. Šiam pacientui vėliau su gydytojo pagalba prireikė metus laiko atstatinėti savo virškinimą, tad norėtųsi žmones nuo tokių eksperimentų atkalbėti.

Ar moterys ir vyrai pagal Ajurvedą turi maitintis skirtingai? Koks maistas yra tinkamas vaikams, senyvo amžiaus žmonėms?

Moterys ir vyrai nėra skirstomi ajurvedoje pagal mitybą, viskas remiasi kaip jau minėta tik kūno tipais ir došomis, taip pat čia teisingai palietėme ir amžiaus skirtumus. Vaikams augant, juose vyrauja Kapha energija, nes tai jies reikalinga augimui, Kapha sudarantys elementai sudaro visą mūsų kūno pagrindą, todėl pilnavertė mitybą vaikams be abejo labai svarbi. Bet čia reikia ir prisiminti, kad viskas turi ribas ir todėl stipriai didinantys Kaphą produktai ar patiekalai neturėtų vyrauti mityboje. Saldainiai, pyragaičiai, tortai ir t.t. net ir vaikams tikrai neatneš naudos, nors jie dar gali jais kiek labiau papiktnaudžiauti nei suaugę.

Senatvėje mus labiausiai pradeda valdyti Vata energija, todėl dažnai matome pagyvenusius žmones išdžiūvusia oda, rečiau kamuoja ir viršsvoris (jei žinoma iki to laiko jo neatsirado didelis perteklius), todėl senyviems žmonėms reiktų daugiau šilto ir švelnaus maisto, nors dažnai tenka matyti, kad jie pradeda valgyti gerokai mažiau nei reiktų ir rinktis netinkamus produktus.

Kokie maisto produktai ajurvedinėje virtuvėje - populiariausi? Kokie prieskoniai vartojami?

Ajurvedinėje virtuvėje tikriausiai vieni populiariausių maisto produktų yra įvairios kruopos ir daržovės. Bei žinoma prieskoniai. Dauguma kruopų ir prieskonių žinoma indiški ar bent jau azijietiškos kilmės. Bet dabar tikrai nesunkiai jei ne kiekviename prekybos centre, tai bent jau specializuotose ajurvedos ar tiesiog sveikų produktų parduotuvėse galima rasti didžiąją dalį. Tai indiškos pupuolės Mung, ryžiai, grikiai, bolivinė balanda (kynva), kuminai, kalendros, pankolio sėklos ir kiti. Tikrai dabar tereikia paieškoti ir rasite. Žinoma ajurvedinei virtuvei tinkami ir pas mus augantys produktai, ajurveda tik už tai, kad naudotume vietinius produktus, o jei jie atvežtiniai, tai kad būtų švieži ir natūraliai ten užaugę bei sunokę. Kartais tai kiek problematiškiau, nes indiški produktai yra aprašyti, kokias savybes turi, kaip įtakoja vieną ar kitą došą, koks jų skonis. Su vietiniais produktais mes neturime šios informacijos, bet galime pajusti ir individualiai išsitirti bandymų keliu: kokius pojūčius sukelia vienas ar kitas produktas, šaldo jis ar šildo, koks jo skonis, kokius dar pojūčius man jis sukelia – teigiamus ar neigiamus.

Pagrindiniai prieskoniai, kuriuos ajurveda rekomenduoja įtraukti kiekvienos dienos racioną: ciberžolė, imbieras, pankolis, kalendra ir cinamonas.

Maitinančioms mamoms reikėtu įtraukti: ciberžolę, pankolį, krapus, kuminus, cinamoną, kardamoną, lauro lapus, šviežią imbierą, juoduosius pipirus (retkarčiais), taip pat svogūnus, česnakus – tai pagerins virškinimą mamai ir vaikui, padidins laktaciją ir gelbės nuo pilvo pūtimo.

Ar lietuviams artimas ajurvedinės virtuvės skonis?

Ajurvedą mes galėtume pritaikyti prie mūsų virtuvės, prieskonių ir žolelių pagalba bei derinant produktus. Ajurvedinis maistas nėra indiška virtuvė, o universalus absoliučios sveikatos, gerovės principas, derantis su bet kokia kultūrine aplinka ir bet kokia civilizacija.

Indiška virtuvė dažnu atveju yra visiškai ne ajurvedinė, nes ir Indijoje ne visi laikosi ajurvedinių rekomendacijų bei taisyklių, piktnaudžiauja maistu ir nesveikais greitais produktais.

Pabaigai

Ajurvedinėje mityboje dar yra atsižvelgiama į produktų suderinamumą tarpusavyje, o tai leidžia nepakenkti kūnui. Visi ajurvediniai receptai yra kruopščiai apgalvoti. Jei kai kurie produktai recepte gali sukelti disbalansą žmogaus organizme, tada galime naudoti atitinkamus prieskonius ir žoleles, kurios savaime turi gydomąjį poveikį ir neutralizuoja neigiamas kitų produktų savybes.

Ajurvedinė mityba taip pat turi patarimų norintiems sulieknėti ar priaugti svorio. Be maisto, svoriui įtakos turi su maistu vartojamas skystis. Norint geriau įsisavinti maistą, rekomenduojama šiek tiek išgerti vandens prieš valgį ir išskalauti burną po valgio. Tai taip pat padeda sumažinti svorį. Jei gersite skysčius po valgio, svoris padidės, maistas bus blogiau įsisavinamas, išskirdamas toksinus į organizmą.

Ajurvedos kulinarija yra gana artima Vedų kulinarijai ir yra jos dalis, tačiau joje daugiau dėmesio skiriama kūno sveikatai, išlaikant kūno pusiausvyrą.

Ajurvedinės mitybos privalumai:

· Leidžia išsaugoti jaunystę ir grožį.

· Skatina sveikatos stiprinimą.

· Suteikia gyvybingumo, padidina efektyvumą.

· Valo organizmą nuo toksinų ir nesuvirškinto maisto likučių, normalizuoja svorį.

· Teigiamai veikia psichinę veiklą, atmintį ir koncentraciją.

· Gerina nuotaiką ir savijautą.

· Skanu ir lengva paruošti.

Taigi, ajurvedinė mityba yra idealus meniu šiuolaikiniam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata, stengiasi pasiekti sėkmės gyvenime, taip pat tiems, kurie eina savęs pažinimo ir dvasinio tobulėjimo keliu.