Neseniai internete pasirodė paprasta frazė:
„Moterimis reikia rūpintis ir jas ginti. Tada į vyrų ir moterų lygybę joms bus nusispjaut“. Po šia fraze buvo labai audringa pasipiktinusių vyrų diskusija — tad šis mažas straipsnis būtent tokiems vyrams.
Kas kaltas, kad atsirado feminizmas?
Feminizmą sugalvojome mes, vyrai, kad gražiai pateisintumėme savo neatsakingumą ir silpnumą. Padarei moteriai vaiką ir metei ją, o ji pati jį auklėja, mes juk visi lygūs. Pati pigiausia darbo jėga – tai vienišos moterys su vaikais. Jos iškęs viską, dėl vaiko – bet kokius sunkumus, todėl, kad jos motinos. Bet tu (moterie) dirbk lygiai su vyru, mes juk lygūs. Visur paslaugų sferoje dirba moterys: stiuardesės, palydovės, padavėjos, pardavėjos ir t.t. Bet tu (moterie) dirbk, tarnauk, tarnauk svetimiems vyrams, o ne saviems (sūnui, broliui, vyrui, tėvui). O svetimi vyrai sumokės tau (moterie) popieriuką ir gaus iš tavęs tavo paslaugą. Vyrams tai patogu, malonu ir niekaip neįpareigoja. Jokios atsakomybės.
O anksčiau moteris nebuvo moteris: ji buvo duktė, kuri turi tėvą; buvo sesuo, kuri turi brolį; buvo žmona, kuri turėjo vyrą; buvo motina, kuri turėjo sūnų. Ir pamėgink tik paliesti šią moterį ir priversti sau tarnauti, svetimam vyrui, tu iškart gausi kupron nuo visų jos vyrų. Todėl, kad moteris – tai vyro garbė ir šeimos garbė. Anksčiau visada buvo taip. Ir iki šiol bet kokioje normalioje kultūroje ir bet kokioje normalioje šeimoje moteris, tai ne moteris – tai dukra, sesuo, žmona, senelė, motina. Ji ne pati sau. Už jos stovi jos vyrai, jos šeima. Ir dirbti ji gali tik tada, jei to nori pati.
Išeitis paprasta. Mums reikia tapti vyrais, o ne infantiliškais berniukais, kurie niekam nieko neprivalo, ir pradėti rūpintis ir ginti bent savo moteris, savo šeimose. Pagalvokite apie savo motinos, sesers, žmonos problemas. Kas jomis turi pasirūpinti? Ar gi ne mes, savo neveikimu ir egoizmu, tapome fenimizmo priežastimi? Ir tai ne kaltė – tai vyriška pareiga. Kaltė – tai nesubrendusiems barzdotiems vaikams, o vyrai turi garbės ir pareigos sąvoką.
